suraityti

suraitýti iter. suriesti. 1. suvynioti, susukti į ritinį: Milas nesunku išraitytie, bet sunku gerai suraitýtie Ds. Ar suraiteĩ popieras į ritinius? Žvr. 2. Vkš sugarbanoti: Plaukai suraitýti į nežino kap čvierytis [prieš vyrus] Plv. ║ DŽ¹ padaryti riestą, įviją, susisukusį: Prieš mane stovėjo vyras jaunas, raudonas, suraitytais uostais Žem. Sveikos kiaulės uodega dažniausiai suraityta, o sergančios – ištįsusi rš. Jis turėjo du mešku ir vario triūbą suraitytą Sln. Cibukėlis suraitytas, kur aš gausiu tokią kitą [pypkę] ? LTR(Ob.) | refl. DŽ¹: Jų (avių) vilnos susiraičiusios Gr. Pats susiraĩtęs (garbanoti plaukai): jei merga būtumi, nereiktum prizuoti Rdn. Garbiniai susiraĩtę J. Išauga ragas susiraĩtęs Žg. Perskelto šiaudelio puselę reikia išskust ant peiliuko, ka ji susiraitýt, tada pasidarys graži gyvačiukė dėl liktorio Ps. Kaip ąžuoliukai tie medžiai, [jų lapai] susiraĩtę kaip barankos Krš. Lapeliai nubirę, susiraitę nuo šalčio, margino tik žemę Žem. Luobas atavirkščias susiraito, o reikia kniūpsčias patiest Ds. Prie krosnies džiūvo susiraičiusios eglinės skiedros rš. Jei kieno plauką iš galvos patempi ir labai susiraĩto, tai tas žmogus labai piktas (juok.) Ds. 3. surangyti: Bagažinėje, užmerkusi išgąsdintas akeles, suraityta stirnelė sp. | refl.: [Gyvatė] gylį tokį išleidžia, ilga, susiraĩčius, bet ana šliaužia, ka pamatai Mšk. Tūno susiraitęs marškiniuos žaltys S.Nėr. Tu ir sirgdama turi susiraityti ant to prakeikto savo turto kaip angis ir tykoti kiekvieną įgelti I.Simon. Kaip aš nestoras, susiraičiau tame šiaudiniam kubile terp plunksnų, apšilau BsPII105. Karalius nepasijuto, kaip ant pečiaus šakalių migin susiraitė [iš baimės] LTR(Kp). Susiraĩtęs kaip žirnių kirminas Krž. Kartais lopšy ant vaiko susiraičius gulėdavus [gyvatė] LMD(Sln). ^ Mano giminaitis kaip šuva susiraitęs (pjautuvas) LTR. ║ sulankstyti: Aš tuokart kaip virtau, i virbalą suraičiáu KlvrŽ. ║ refl. susilenkti: Baba sena, nebsusiraĩto, tu pakelk [nukritusį daiktą] Krš. 4. ritenant padaryti, suristi: Bent kelius šmotus sniego suraĩtė, galės ir senį padaryt Ds. 5. šnek. įmantriai išvingiuoti: [Protokolo] apačioje – suraitytas sekretoriaus parašas, pabaigoje – prispaustas antspaudas rš. Būtų gerai skaityti, jei nebūtų suraityta LTR(Lkv). | Ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį K.Saj. 6. DŽ, Ps, Dkš šnek. įveikti, nugalėti: Būta gi vyro – tokių penkis suraitýčiau! Vb. Vyriokas iš pažiūros nekas, bet kai griebė jį, tai ir suraĩtė kai kūčkailį Dkk. Tu nemandravok, tuoj suraitýsiu, ka da žodį išgirsiu! Šln. Tai, bračia, pusbernis berną suraĩtė Gdl. Juk muno senukas tėvas lengvai tave suraitytų! LTR(Kv). Suraičiaũ kaip šiltą vilną (lengvai) Kt. Suraĩtė kaip katė pelę Svn. ^ Giriasi, kaip mešką suraitęs KrvP(Tl). ║ įveikti kalba: Ne tik syla, o ir liežuviu tu juos suraitýsi Ds. Ką ne ką, bet mūsų dėdę kalboje tikrai nesuraitysi Snt. Tai aną kaip šiltą vilną suraitė i prasižioti nedavė Kv. ║ aplenkti: Tave Adoliukas suraitýtų su duonos kepimu (geriau iškeptų duoną) Srv. 7. DŽ šnek. daug ir godžiai suvalgyti: Pusę dešros suraĩtė Dkš. Jis bematant dešros gabalą suraĩtė Kvr. Matai, čielą riekę suraiteĩ kaip až ausies Lel. Tokia bandelė man nieko nėr suraitýt Vžns. Vienas suraĩtė visą mėsą, o kiti dėl jo turi dvėst! Ps. Katras greičiau suraitýsim, mėginkim Grž. Suraičiau tris silkes, dabar reik[ia] žiopčioti (noriu gerti) Gs. Suraikėt, suraitėt pyragą mano LTR(Pn).

◊ kójas suraitýti greitai subėgioti, apsisukti: Suraityk gerai kojas, ir suspėsi Ds.

\ raityti; apraityti; atraityti; įraityti; išraityti; nuraityti; paraityti; persiraityti; praraityti; priraityti; suraityti; užraityti